- važiuota
- važiúotas, važiúota bdv.
.
.
važiuoti — važiuoti, iuoja ( iuona), iãvo K, Š, Rtr, RŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, DrskŽ; SD144, SD73, R132, R2103, MŽ174, D.Pošk, Sut, I, M, L, LL323 1. intr. judėti sausuma iš vietos į vietą susisiekimo priemone: Jei važiuoji, važiuok, jei eini, eik, o čia būti… … Dictionary of the Lithuanian Language
važiuotas — važiúotas, važiúota bdv … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apiputoti — 1. refl. RtŽ, Š atsirasti putoms, apsidėti putomis: Alus jau apsiputojęs, tuoj ims rūgt Jž. Ugnelė žyburiuoja, bulbių katilėlis užkaistas jau apsiputojęs Žem. Upeliai apsiputoję, urduliais gurgėdami plaukė Žem. Iškilo iš apsiputojusios jūros… … Dictionary of the Lithuanian Language
apyšaunis — apyšaunis, ė adj. (1) Š gana šaunus: Apyšaunis vyras, arklys, vežimas Grg. apyšauniai adv.: Matyt, apyšauniai važiuota, kad ratai purvini Grž … Dictionary of the Lithuanian Language
atkilti — atkìlti intr. 1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atkìlo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atkìlsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atklumpoti — intr. ateiti klumpojant, atklampoti: Pėsčiai toli atklumpoti, važiuota važiuok Šl. klumpoti; atklumpoti; išsiklumpoti; parklumpoti; priklumpoti; užklumpoti … Dictionary of the Lithuanian Language
ištiesti — ištiẽsti, ia (ìštiesia), ìštiesė tr. K 1. N, K Amb, M, Rtr, DŽ, NdŽ, Plv, Krs, Vž, Klk padaryti tiesų, nebesulenktą, išlyginti: Geležis sulinko, reikia ištiẽsti Š. Ka ta koja būtų ištiestà, tad būtų tas kaulas suaugęs Vgr. Aš ištiẽst kojos… … Dictionary of the Lithuanian Language
keliavertė — sf. (1) Knv žr. keliavėžė: Senai važiuota tuo keliu, jau ir keliavertės užžėlę Vlk. Ratas rituoja keliaverte Vlk. Ratas išejo iš keliavertės Vlk. Keliavertės gilios, sunku važiuot Vlk … Dictionary of the Lithuanian Language
kvėžinti — 1 kvė̃žinti, ina, ino žr. kvėzinti: Aš pėsčia nekvėžinsiu, važiuota parvažiuosiu JD647 … Dictionary of the Lithuanian Language
laužti — laužti, ia, ė K; SD128, R, N caus. lūžti. 1. lenkiant dalyti į gabalus, atskirti dalį nuo visumos: Vėjas žalią medį laužia Mair. Netil medžio – nelaužė nei mažiausio žabo A.Baran. Oi, kam tu kerti berželį, oi, kam tu lauži rykštelę?! TDrIV60(Vlk) … Dictionary of the Lithuanian Language